Ilona: sūnaus autizmas išmokė lengvai nepasiduoti (gydytojos komentaras)

Įvairiapusio raidos sutrikimo diagnozė Aleksandrui patvirtinta sulaukus trejų. Sužinojusi vaiko diagnozę mama Ilona Plavska reagavo ramiai. Pasak jos, tikriausiai tuomet dar iki galo nesuprato, ką tai reiškia ir ką reikės su tuo daryti.

Šiandien moteris ne tik augina, ugdo sūnų su autizmo spektro sutrikimu, bet ir dalijasi patarimais su kitomis mamomis, šeimomis, įkvepia jas tikėti bei drąsina nenuleisti rankų.

„Gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, bet, sakyčiau, į gerąją pusę. Tapau daug kantresnė, supratingesnė. Autizmas mane išmokė lengvai nepasiduoti, jeigu nori siekti užsibrėžto tikslo“, – savo įžvalgomis portale lsveikata.lt dalijasi pašnekovė.

Savaitraštis Lietuvos sveikata pateikia ir interviu su specialistu – į klausimus atsako Jonavos ligoninės Vaikų sutrikusios raidos ankstyvosios reabilitacijos tarnybos koordinatorė, vaikų ligų gydytoja, socialinė pediatrė Vaida Rimkienė:

Kokie bruožai bei kalbos, sensoriniai ar elgesio specifiškumai dažniausiai atspindi autizmo spektro sutrikimą?

Pasaulyje atrandama vis daugiau naujų genų stipriai susijusių su autizmu. Žinome, kad šiems vaikams būdinga sensorinė disfunkcija, dėl ko jie tai per stipriai, tai per silpnai jaučia gaunamus signalus.

Jų elgesys būna kitoks. Jie gali bijoti triukšmo, garsesnės muzikos, šviesų. Dažniausiai būdingas prastas kalbos išsivystymas. Jie gali imti mamos ranką ir su ja siekti ko nori. Vengia akių kontakto, prisilietimų. Priešinasi rutinos pasikeitimams. Jiems būdingi stereotipiniai judesiai: plasnoti rankomis, ploti. Vaikšto dažnai ant pirštų galų. Rikiuoja daiktus į vieną eilę.

Bet net dviejų vienodų autizmo spektrą turinčių vaikų mes nerasime, nes jie visi skirtingi. Vienam labiau išreikštas vienas požymis, o kitam – jis visai nežymus.

Kas labiausiai pastebima, kad šie vaikai bendrauja kitaip, nei mums įprasta. Gal todėl dažniausiai tėvai pas raidos specialistus kreipiasi su dvejų trejų metų vaikais, pamatę kitaip jį besielgiantį darželio kolektyve, šventėje ar žaidimų aikštelėje.

Vis dėlto šiuos ypatingus vaikus gyvenimo pagrindų daugiausia gali išmokyti tėvai, o mes specialistai, galime tik duoti rekomendacijas kaip šiuos vaikus reikia mokyti, nes mokyti juos reikia kiek kitaip.

Kaip atliekamas vaiko raidos vertinimas?

Šeimos gydytojas, vaikų ligų gydytojas ar kitas vaikų ligų specialistas pastebėjęs vaiko psichomotorinės raidos vėlavimą ar padidėjusią raidos sutrikimų riziką atsiunčia vaiką konsultacijos pas socialinį pediatrą. Po konsultacijos jis, esant indikacijoms, skiria ambulatorines arba stacionarines VRSAR paslaugas arba siunčia vaiką tolesniam šeimos gydytojo stebėjimui, jei raida atitinka vaiko amžių.

Ambulatorinę VRSAR specialistų komandą sudaro: gydytojas socialinis pediatras, kineziterapeutas, ergoterapeutas, klinikinis logopedas, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas, bendrosios praktikos slaugytojas.

Ankstyvosios reabilitacijos tarnyboje vaiką tiria kelių specialistų komanda, kuri sudaroma individualiai kiekvienam vaikui socialinio pediatro nurodymu, atsižvelgiant į vaiko raidos sutrikimų pobūdį. Sudaromas individualus ankstyvosios reabilitacijos planas, su vaiko tėvais suderintu periodiškumu teikiamos VRSAR dienos stacionaro paslaugos, kurių metu vertinama vaiko raida, skiriamos terapijos vėluojančioms raidos sritims.

Dienos stacionaro paslaugos, kurių metu kartu dalyvauja bent vienas tėvų, išdėstomos ir teikiamos per visus kalendorinius metus ir priklausomai nuo vaiko raidos profilio skiriamas skirtingas dienų skaičius.

Aut. Vytautas Petras Rasokaitis, E. Markovska nuotr.